Plaukai - tai odos epidermio darinys. Jie auga grupėmis, kuriose būna vienas stambesnis bei kietesnis aktuoplaukis ir keletas švelnių vilnaplaukių. Kai kurių žinduolių akuotplaukiai virtę šeriais arba dygliais. Ant lūpų ir virš akių būna kietųlytėjimo plaukų - vibrisių. Pastoviai ar periodiškai  keičiasi plaukų danga, o kai kurių sezoniškai - kailio spalva. Banginių plaukuoti būna tik embrionai, o drambliai ir raganosiai turi tik plaukų rudimentus.

Epidermio kilmės dariniai yra nagai, kanopos, raganosių ragai ir dykaragių žinduolių ragų išorinės makštys, pridengiančios kaulinė pamatą. Dykaragių ragai nesikeičia visą gyvenimą. Sandara ir kile jie skiriasi nuo kasmet kiečiamų elninių žvėrių nagų, kurie sudaryti iš kaulinio audinio, susiformavusio dermoje (koriume).

Odoje yra daug epirderminės kilmės liaukų: riebalų, prakaito ir kvapiųjų. Riebalų liaukos išskiria tirštą sekretą, kuriuo sutepami plaukai ir kailis neperšlampa. Prakaito liaukų funkcija ne tik termoreguliacinė. Kartu su prakaitu iš organizmo pašalina medžiagų apykaitos produktų - šlapalo, druskų. Vandens žinduoliai  (banginiai) prakaito liaukų neturi. 

Būdingiausios žinduoliams - pieno liaukos. Jos išsivysčiusios iš prakaito liaukų. Visų žinduolių, išskyrus kloakinius  pieno liaukos atsieveria spenių viršūnėse. Pieno liaukas turi abiejų lyčių individai, bei funkcionuoja tik patelių liaukos laktacijos periodu. Odoje ir poodiniame sluoksnyje yra riebalų. Ypač daug jų turi vandens žinduoliai. Banginių storas riebalų sluoksnis sulaiko šilumą. Kai kurie žinduoliai daug riebalų sukaupia prieš žiemos ir vasaros įmygį. 

Skeletą sudaro daugiausiai kauliniai elementai. iškiai išsiskiria 5 stuburo dalys: kaklo, krūtinės, juosmes, kryžmens ir uodegos. Stuburo slanksteliai plateceliniai (jų priekinis ir užpakalinis paviršius plokščias). Tarp slamkstelių įsiteręs siauras kremzlinis meniskas. Tokios sandaros stuburas yra tvirtas ir lankstus. Svarbiausias peties lanko kaulas yra mentė. Korakoidas sunykęs (jį turi tik kloakiniai). Greitų bėgikų (plėšrųjų, konipinių), kurų kojos juda tik primyn ir atgal, redukuoti ir raktikauliai. Dubenšį sudaro 3 poros kaulų: klubinkauliai, gaktikauliai ir sėdynkauliai. Kiekvienoje dubens pusėje visi šie kaulai suaugę i vieną kaulą. Dubuo iš apačios uždaras. 

Galūnės penkiapirštės, bet 1 pirštas dažnai būna sunykęs. Arklių kojų  išlikęs tik vienas (3) pirštas. Eidami remiasi visa letena arba tik pirštais. Banginių ir sierwnų užpakalinės galūnės redukuotas, o priekinės virtusios plaukmenimis. Šikšnosparnių  priekinės galūnės pakitusios iį sparnus.