Tai nedideli sakalai, kurie veisiasi visoje mūsų šalyje. Šio paukščio gražios plunksnos: nugara ryškiai ruda, o krūtinė geltona su rudomis dėmelėmis. Žvelgia, kaip ir visi sakalai, išdidžiai. Tik jau tas vardas... 

  Sakalai - stiprūs, drąsūs paukščiai. Skirsdami jie sugeba pačiupti kartais dešimtį kartų už save stambesnį grobį. Senovėje medžiotojai sakalus prisijaukindavo ir jų padedami medžiodavo stambius paukščius ir žvėris. Tačiau, medžioja ne ore, o žemėje. Jis nedidelis, nemoka greitai skraidyti, neturi tvirtų nagų. Kur jau ten stambus laimikis! Dėl to ir gavo pelėsakalio vardą. 

  Ne iš karto žmonės suprato, kad pelėsakalis nėra bevertis. Atvirkščiai! Šitas ,,mažius" labai akylas. Lekiodamas viršum pasėlių viską pastebi. Pamatė pelę - neria žemyn. Po akimirkos pelė jau spurda kibiuose paukščio naguose. Mokslininkai nustatė: vienas pelėsakalis per dieną sunaikina tris keturis graužikus, o kai tie peri jauniklius - ir dveja tiek. Štai tau ir niekam tikęs paukštis!