Pažiūrėti šie vabalai nėra kuo ypatingi. Bet apverskite vieną aukštyn kojom, ir jis pasidarys akrobatu. Susiriečia, paskui staiga atitiesia ir tarsi spyruoklės išmestas, pašoka aukštai į orą. Ore apsiverčia ir nukrinta jau kojomis žemyn. O jei nukrinta ant nugaros, vėl pašoka. 

  Vabalui virstant kūliavirsčia pasigirsta spragtelėjimas. Dėl to jis ir pramintas sprakšiu. 

   Bepigu būtų, jeigu vabalas pasižymėtų tik akrobatiniais trukais. Tačiau akrobatu jis tampa tikrais ,,senatvėje", o didesniąją gyvenimo dalį praleidžia žemėje - dar lervos pavidalu. Sprakšio lerva primena vielos gabaliuką.

  Sprakšių lervos - pavojingi kenkėjai. Stebina jų neišrankumas: lervos žaloja visų augalų šaknis. Žinoma, su jomis kovojama. Paprasčiausia jas naikinti ariant, kai jos kartu su žeme išverčiamos viršun. Bet argi pajėgtum lervas surinkti rankomis? Štai čia kolūkiečiams ir ateina į talką savanoriai pagalbininkai: kovai, varnėnai, kuososo - geriausi sprakšių lervų "rinkėjai".